32016D0036(01)

„EUR-Lex“

Prieiga prie Europos Sąjungos teisės

Šis dokumentas gautas iš interneto svetainės „EUR-Lex“

EUROPA
„EUR-Lex“ pradžios puslapis
Sprendimas - 2016/2248 - LT - EUR-Lex

Pagalba

Paieškos patarimai

Reikia daugiau paieškos galimybių? Pasinaudokite šia paieškos galimybe – Išplėstinė paieška

Dokumentas 32016D0036(01)

Pagalba

2016 m. lapkričio 3 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2016/2248 dėl valstybių narių, kurių valiuta yra euro, nacionalinių centrinių bankų pinigų politikos pajamų paskirstymo (nauja redakcija) (ECB/2016/36)

OL L 347, 2016 12 20, p. 26—36 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

Dokumento teisinis statusas Galioja: Šis aktas pakeistas. Dabartinė konsoliduota redakcija: 01/01/2025

ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/2016/2248/oj

HTML

PDF

Oficialusis leidinys

2016 12 20

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 347/26

EUROPOS CENTRINIO BANKO SPRENDIMAS (ES) 2016/2248

2016 m. lapkričio 3 d.

dėl valstybių narių, kurių valiuta yra euro, nacionalinių centrinių bankų pinigų politikos pajamų paskirstymo (ECB/2016/36)

(nauja redakcija)

EUROPOS CENTRINIO BANKO VALDANČIOJI TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statutą, ypač į jo 32 straipsnį,

kadangi:

(1)	Sprendimas ECB/2010/23 (1) buvo kelis kartus iš esmės pakeistas (2). Kadangi jį reikia dar kartą iš dalies keisti, siekiant aiškumo jis turėtų būti išdėstytas nauja redakcija;

(2)

pagal Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto (toliau – ECBS statutas) 32 straipsnio 1 dalį pinigų politikos pajamos yra pajamos, susikaupusios nacionaliniams centriniams bankams atliekant pinigų politikos funkcijas. Pagal ECBS statuto 32 straipsnio 2 dalį kiekvieno NCB pinigų politikos pajamų suma yra lygi jo metų pajamoms, kurios gaunamos iš jo turto, laikomo apyvartoje esantiems banknotams ir indėlių įsipareigojimams kredito įstaigoms padengti. Šį turtą nacionaliniai centriniai bankai turi atskirti pagal Valdančiosios tarybos gaires. Nacionaliniai centriniai bankai turi atskirti su pinigų politikos funkcijų vykdymu susijusį turtą kaip turtą, kuris laikomas apyvartoje esantiems banknotams ir indėlių įsipareigojimams kredito įstaigoms padengti. Pagal ECBS statuto 32 straipsnio 4 dalį kiekvieno NCB pinigų politikos pajamų suma mažinama dydžiu, lygiu visoms už į įsipareigojimų bazę įtrauktus įsipareigojimus sukauptoms, sumokėtoms arba gautoms palūkanoms;

(3)	pagal ECBS statuto 32 straipsnio 5 dalį nacionalinių centrinių bankų pinigų politikos pajamų suma paskirstoma jiems proporcingai jų apmokėtai Europos Centrinio Banko (ECB) kapitalo daliai;

(4)	pagal ECBS statuto 32 straipsnio 6 ir 7 dalis Valdančioji taryba yra įgaliota nustatyti gaires, pagal kurias ECB vykdo likučių, atsirandančių iš pinigų politikos pajamų paskirstymo, kliringą ir mokėjimą, ir imtis visų kitų 32 straipsniui taikyti reikalingų priemonių;

(5)

pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 974/98 (3) 10 straipsnį ECB ir nacionaliniai centriniai bankai išleidžia į apyvartą eurų banknotus. Šio reglamento 15 straipsnyje numatyta, kad nacionalinės valiutos banknotai naudojami kaip teisėta mokėjimo priemonė jų teritorijoje ne ilgiau kaip šešis mėnesius po atitinkamos grynųjų pinigų pakeitimo dienos. Dėl to grynųjų pinigų keitimo metai turėtų būti laikomi ypatingais, nes apyvartoje esantys nacionalinės valiutos banknotai vis dar gali sudaryti nemažą apyvartoje esančių banknotų dalį;

(6)

Gairių ECB/2006/9 (4) 15 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priimtinoms sandorio šalims iš anksto pristatyti eurų banknotai debetuojami tų šalių sąskaitose NCB jų nominaliąja verte, pagal šį „linijinį debetavimo modelį“: bendras iš anksto pristatytų eurų banknotų kiekis debetuojamas trimis lygiomis dalimis Eurosistemos pirmos, ketvirtos ir penktos pagrindinių refinansavimo operacijų po grynųjų pinigų keitimo dienos atsiskaitymo dienomis. Į šį „linijinį debetavimo modelį“ reikia atsižvelgti skaičiuojant grynųjų pinigų keitimo metų pinigų politikos pajamas;

(7)

šis sprendimas yra susijęs su Sprendimu ECB/2010/29 (5), kuris numato, kad ECB ir nacionaliniai centriniai bankai išleidžia eurų banknotus. Sprendimu ECB/2010/29 numatomas apyvartoje esančių eurų banknotų paskirstymas nacionaliniams centriniams bankams proporcingai jų apmokėtai daliai ECB kapitale. Juo taip pat ECB skiriama 8 % visos apyvartoje esančių banknotų vertės. Eurų banknotų tarp Eurosistemos narių paskirstymas lemia vidinių Eurosistemos likučių padidėjimą. Atlygis už šiuos vidinius Eurosistemos likučius, susijusius su apyvartoje esančiais eurų banknotais, turi tiesioginį poveikį kiekvieno Eurosistemos nario pajamoms, todėl turėtų būti reguliuojamas šiuo sprendimu. ECB sukauptos pajamos už jo vidines Eurosistemos pretenzijas nacionaliniams centriniams bankams, susijusias su Europos Centriniam Bankui skirta apyvartoje esančių eurų banknotų dalimi, iš esmės turėtų būti paskirstytos nacionaliniams centriniams bankams pagal Sprendimą ECB/2014/57 (6) proporcingai jų dalims pasirašyto kapitalo rakte tais pačiais finansiniais metais, kai jos sukaupiamos;

(8)

už vidinių Eurosistemos pretenzijų ir įsipareigojimų, susijusių su apyvartoje esančiais eurų banknotais, grynuosius likučius turėtų būti atlyginama naudojant pinigų kainą apibūdinantį objektyvų kriterijų. Šiame kontekste pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma, Eurosistemos naudojama pagrindinių refinansavimo operacijų konkursuose, laikoma priimtina;

(9)

grynieji vidiniai Eurosistemos įsipareigojimai, susiję su apyvartoje esančiais eurų banknotais, turėtų būti įtraukti į įsipareigojimų bazę apskaičiuojant nacionalinių centrinių bankų pinigų politikos pajamas pagal ECBS statuto 32 straipsnio 2 dalį, nes jie atitinka apyvartoje esančius banknotus. Palūkanų už vidinius Eurosistemos likučius, susijusius su apyvartoje esančiais eurų banknotais, mokėjimas darys įtaką esminės Eurosistemos pinigų politikos pajamų dalies paskirstymui nacionaliniams centriniams bankams proporcingai jų apmokėtai daliai ECB kapitale. Šie vidiniai Eurosistemos likučiai turėtų būti tikslinami, kad būtų galima laipsniškai suderinti tarpusavyje nacionalinių centrinių bankų balansus bei pelno (nuostolio) ataskaitas. Tikslinimai turėtų būti atliekami atsižvelgiant į kiekvieno NCB į apyvartą išleistų banknotų vertę laikotarpiu iki euro banknotų įvedimo. Šie tikslinimai po to turėtų būti atliekami pagal nustatytą formulę kasmet ne ilgiau kaip penkerius metus;

(10)	vidinių Eurosistemos likučių, susijusių su apyvartoje esančiais eurų banknotais, tikslinimai apskaičiuoti siekiant atsverti bet kokius reikšmingus nacionalinių centrinių bankų pajamų svyravimus, susidarančius dėl eurų banknotų įvedimo ir paskesnio pinigų politikos pajamų paskirstymo;

(11)	ECBS statuto 32 straipsnyje išdėstytos bendrosios taisyklės taip pat taikomos pajamoms, gautoms nurašius iš apyvartos išimtus eurų banknotus;

(12)

ECBS statuto 32 straipsnio 5 dalis nurodo, kad nacionalinių centrinių bankų pinigų politikos pajamų suma paskirstoma nacionaliniams centriniams bankams proporcingai jų apmokėtai ECB kapitalo daliai. Pagal ECBS statuto 32 straipsnio 7 dalį Valdančioji taryba yra kompetentinga imtis visų kitų 32 straipsniui taikyti reikalingų priemonių. Tai apima kompetenciją atsižvelgti į kitus veiksnius, sprendžiant pajamų, gautų nurašius iš apyvartos išimtus eurų banknotus, paskirstymo klausimą. Šiame kontekste vienodo požiūrio ir teisingumo principai reikalauja atsižvelgti į laikotarpį, kurio metu buvo išleisti iš apyvartos išimtieji eurų banknotai. Todėl šių konkrečių pajamų paskirstymo raktas turi atspindėti tiek atitinkamą ECB kapitalo dalį, tiek emisijos etapo trukmę;

(13)	eurų banknotų išėmimas iš apyvartos turi būti reglamentuotas atskirais sprendimais, kurie turi būti priimti pagal Sprendimo ECB/2003/4 (7) 5 straipsnį;

(14)

pirkimai pagal Sprendimą ECB/2009/16 (8), Europos Centrinio Banko sprendimą ECB/2011/17 (9) ir Sprendimą (ES) 2015/774 (ESB/2015/10) (10), kuriuose numatoma, kad perkamos skolos priemonės, kurias išleido centrinė, regiono ir vietos valdžia bei pripažintos agentūros, bei viešųjų ne finansų bendrovių išleistos pakaitinės skolos priemonės, turėtų būti laikomi generuojančiais pajamas orientacine palūkanų norma,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame sprendime:

a) NCB– valstybės narės, kurios valiuta yra euro, nacionalinis centrinis bankas;

b) kredito įstaiga– a) kredito įstaiga, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 (11) 4 straipsnio 1 dalyje, prižiūrima kompetentingos institucijos; arba b) kita kredito įstaiga, kaip apibrėžta Sutarties 123 straipsnio 2 dalyje, kuriai taikomi panašūs į kompetentingos institucijos priežiūrą patikrinimai;

c) įsipareigojimų bazė– apibrėžta įsipareigojimų dalis kiekvieno NCB balanse, sudaryta vadovaujantis šio sprendimo I priedu;

d) grynųjų pinigų keitimo diena– diena, kurią eurų banknotai ir monetos įgyja teisėtos mokėjimo priemonės statusą valstybėje narėje, kurios valiuta yra euro;

e) grynųjų pinigų keitimo metai– 12 mėnesių laikotarpis, prasidedantis grynųjų pinigų keitimo dieną;

f) vidiniai Eurosistemos likučiai, susiję su apyvartoje esančiais eurų banknotais– pretenzijos ir įsipareigojimai, atsirandantys tarp NCB bei ECB ir tarp NCB bei kitų nacionalinių centrinių bankų, taikant Sprendimo ECB/2010/29 4 straipsnį;

g) pasirašyto kapitalo raktas– procentais išreikštos nacionalinių centrinių bankų dalys ECB pasirašytame kapitale, gautos taikant ECBS statuto 29 straipsnio 1 dalyje nurodytus nacionalinių centrinių bankų indeksus rakte, ir taikomos atitinkamais finansiniais metais;

h) iš apyvartos išimti eurų banknotai– bet koks eurų banknoto tipas ar serija, kurie buvo išimti iš apyvartos Valdančiosios tarybos sprendimu, priimtu vadovaujantis Sprendimo ECB/2003/4 5 straipsniu;

i) emisijos etapas– eurų banknoto tipo ar serijos atžvilgiu tai laikotarpis, kuris prasideda tą dieną, kurią į įsipareigojimų bazę įtraukiama pirmoji šio tipo ar serijos eurų banknotų emisija, ir baigiasi tą dieną, kurią į įsipareigojimų bazę įtraukiama paskutinioji šio tipo ar serijos eurų banknotų emisija;

j) orientacinė palūkanų norma– naujausia galima ribinė palūkanų norma, kuri naudojama Eurosistemos pagrindinių refinansavimo sandorių konkursuose, vykdomuose pagal Europos Centrinio Banko gairių (ES) 2015/510 (ECB/2014/60) (12) 6 straipsnį. Kai tą pačią dieną atsiskaitoma daugiau negu už vieną pagrindinę refinansavimo operaciją, naudojamas lygiagrečiai atliekamų operacijų ribinės normos paprastasis vidurkis;

k) atskirtas turtas– kiekvieno NCB balanse apskaitoma turto dalis, laikoma įsipareigojimų bazei padengti, sudaryta vadovaujantis šio sprendimo II priedu;

l) ataskaitinis laikotarpis– 24 mėnesių laikotarpis, prasidedantis 30 mėnesių prieš grynųjų pinigų keitimo dieną;

m) kiekvienos dienos užsienio valiutos keitimo kursas– kiekvienos dienos užsienio valiutos keitimo kursas, kuris remiasi kiekvienos dienos kursų skelbimo tvarka tarp Europos centrinių bankų sistemoje ir už jos ribų esančių centrinių bankų, kuri paprastai vyksta 14.15 val. Vidurio Europos laiku (13);

n) nurašyti– iš apyvartos išimtus eurų banknotus pašalinti iš balanso straipsnio „banknotai apyvartoje“;

o) emisijos raktas– vidutinis pasirašyto kapitalo raktas iš apyvartos išimtų eurų banknotų tipo ar serijos emisijos etapo metu;

p) suderintas balansas (SB)– suderintas balansas, kaip nurodyta Europos Centrinio Banko gairių (ES) 2016/2249 (ECB/2016/34) (14) VIII priede.

2 straipsnis

Vidiniai Eurosistemos likučiai, susiję su apyvartoje esančiais eurų banknotais

1. Vidiniai Eurosistemos likučiai, susiję su apyvartoje esančiais eurų banknotais, skaičiuojami kas mėnesį ir įtraukiami į ECB bei nacionalinių centrinių bankų apskaitą pirmąją mėnesio darbo dieną ankstesnio mėnesio paskutinės darbo dienos data.

Kai valstybė narė įsiveda eurą, vidiniai Eurosistemos likučiai, susiję su apyvartoje esančiais eurų banknotais, pagal pirmą pastraipą skaičiuojami ir įtraukiami į ECB bei nacionalinių centrinių bankų apskaitą grynųjų pinigų keitimo dienos data.

Vidiniai Eurosistemos likučiai, susiję su apyvartoje esančiais eurų banknotais, už laikotarpį nuo pirmųjų metų, nuo kurių taikomi pagal ECBS statuto 29 straipsnio 3 dalį kas penkeri metai pakoreguoti dydžiai, sausio 1–31 d. apskaičiuojami pagal pakoreguotą kapitalo pasirašymo raktą, taikomą likučiams, susijusiems su visais praėjusių metų gruodžio 31 dieną apyvartoje buvusiais eurų banknotais.

2. Už vidinius Eurosistemos likučius, susijusius su apyvartoje esančiais eurų banknotais, įskaitant tuos, kurie susidaro taikant šio sprendimo 4 straipsnį, atlyginama taikant orientacinę palūkanų normą.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti atlygiai kas ketvirtį sumokami per TARGET2 sistemą.

3 straipsnis

Pinigų politikos pajamų įvertinimo metodas

1. Kiekvieno NCB pinigų politikos pajamų suma nustatoma įvertinant faktines pajamas, kurios gaunamos iš jo apskaitoje parodomo atskirto turto. Šios taisyklės išimtys:

a)	laikoma, kad auksas pajamų negeneruoja;

laikoma, kad šios priemonės generuoja pinigų politikos pajamas orientacine palūkanų norma:

i)	pagal Sprendimą ECB/2009/16 pinigų politikos tikslais laikomi vertybiniai popieriai;

ii)	pagal Sprendimą ECB/2011/17 pinigų politikos tikslais laikomi vertybiniai popieriai;

iii)	pagal Sprendimą (ES) 2015/774 (ECB/2015/10) pinigų politikos tikslais laikomos centrinės, regioninės ir vietos valdžios bei pripažintų agentūrų išleistos skolos priemonės bei viešųjų ne finansų bendrovių išleistos pakaitinės skolos priemonės.

2. Kai NCB atskirto turto vertė viršija jo įsipareigojimų bazę arba yra mažesnė už ją, šis skirtumas kompensuojamas šio skirtumo vertei taikant orientacinę palūkanų normą.

4 straipsnis

Vidinių Eurosistemos likučių tikslinimas

1. Skaičiuojant pinigų politikos pajamas, kiekvieno NCB vidiniai Eurosistemos likučiai, susiję su apyvartoje esančiais eurų banknotais, tikslinami taikant kompensacinę sumą, nustatytą pagal šią formulę:

C = (K – A) × S

kai:

kompensacinė suma,

kiekvieno NCB suma eurais, kuri gaunama apyvartoje ataskaitiniu laikotarpiu esančių banknotų vidutinę vertę perskaičiavus pagal pasirašyto kapitalo raktą, kai eurą įsivedančios valstybės narės apyvartoje esančių banknotų suma nacionaline valiuta perskaičiuojama į eurus kiekvienos ataskaitinio laikotarpio dienos užsienio valiutos keitimo kursu,

vidutinė kiekvieno NCB banknotų, esančių apyvartoje ataskaitiniu laikotarpiu, vertė eurais, perskaičiuota į eurus kiekvienos ataskaitinio laikotarpio dienos užsienio valiutos keitimo kursu,

toks koeficientas kiekvieniems finansiniams metams, pradedant grynųjų pinigų keitimo data:

Finansiniai metai	Koeficientas
Grynųjų pinigų keitimo metai	1
Grynųjų pinigų keitimo metai plius vieneri metai	0,8606735
Grynųjų pinigų keitimo metai plius dveji metai	0,7013472
Grynųjų pinigų keitimo metai plius treji metai	0,5334835
Grynųjų pinigų keitimo metai plius ketveri metai	0,3598237
Grynųjų pinigų keitimo metai plius penkeri metai	0,1817225

2. Nacionalinių centrinių bankų kompensacinių dydžių suma lygi nuliui.

3. Kompensacinės sumos skaičiuojamos kiekvieną kartą, kai valstybė narė įsiveda eurą, arba kai keičiamas ECB pasirašyto kapitalo raktas.

4. Kai NCB prisijungia prie Eurosistemos, jo kompensacinė suma paskirstoma kitiems nacionaliniams centriniams bankams, proporcingai kitų nacionalinių centrinių bankų atitinkamoms dalims pasirašyto kapitalo rakte, su atvirkštiniu ženklu (+/–), ir papildo visas kitiems nacionaliniams centriniams bankams jau galiojančias kompensacines sumas.

5. Kompensacinės sumos ir šias kompensacines sumas subalansuojantys apskaitos įrašai kiekvieno NCB apskaitoje parodomi grynųjų pinigų keitimo dienos data ir tikslinimo laikotarpio kiekvienų sekančių metų ta pačia data, apskaitos įrašus darant atskirose sąskaitose, kuriose apskaitomi vidiniai Eurosistemos likučiai. Kompensacines sumas subalansuojantys apskaitos įrašai neatlyginami.

6. Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, įvykus konkretiems įvykiams, susijusiems su banknotų apyvartos modelių pokyčiais, kaip nurodyta šio sprendimo III priede, kiekvieno NCB vidiniai Eurosistemos likučiai, susiję su apyvartoje esančiais eurų banknotais, tikslinami pagal to priedo nuostatas.

7. Šiame straipsnyje numatyti vidinių Eurosistemos likučių tikslinimai nebetaikomi nuo pirmos šeštųjų metų po atitinkamų grynųjų pinigų keitimo metų dienos.

5 straipsnis

Pinigų politikos pajamų apskaičiavimas ir paskirstymas

1. ECB kasdien skaičiuoja kiekvieno NCB pinigų politikos pajamas. Skaičiuojama pagal apskaitos duomenis, kuriuos nacionaliniai centriniai bankai pateikia ECB. ECB kas ketvirtį informuoja nacionalinius centrinius bankus apie sukauptas sumas.

2. Kiekvieno NCB pinigų politikos pajamų suma patikslinama dydžiu, lygiu visoms už į įsipareigojimų bazę įtrauktus įsipareigojimus sukauptoms, sumokėtoms arba gautoms palūkanoms, ir vadovaujantis Valdančiosios tarybos sprendimu, priimtu pagal ECBS statuto 32 straipsnio 4 dalies antrą pastraipą.

3. Kiekvieno NCB pinigų politikos pajamų suma paskirstoma proporcingai pasirašyto kapitalo raktui kiekvienų finansinių metų pabaigoje.

6 straipsnis

Pajamų, atsirandančių dėl iš apyvartos išimtų eurų banknotų nurašymo, apskaičiavimas ir paskirstymas

1. Iš apyvartos išimti eurų banknotai lieka įsipareigojimų bazės dalimi, kol jie yra pakeičiami arba nurašomi, atsižvelgiant į tai, kuris įvykis įvyksta pirmiau.

2. Valdančioji taryba gali nuspręsti nurašyti iš apyvartos išimtus eurų banknotus; tokiu atveju ji nustato nurašymo dieną ir visą sudarytinų atidėjinių sumą, skirtą tiems iš apyvartos išimtiems eurų banknotams, kurie, kaip tikimasi, dar gali būti pakeisti.

3. Iš apyvartos išimti eurų banknotai nurašomi taip:

nurašymo dieną iš ECB ir nacionalinių centrinių bankų balanso straipsnių „Banknotai apyvartoje“ atimama visa iš apyvartos išimtų eurų banknotų, dar esančių apyvartoje, suma. Šiam tikslui faktinės iš apyvartos išimtų eurų banknotų, kurie buvo išleisti į apyvartą, sumos pakoreguojamos iki jų proporcinių sumų, apskaičiuotų pagal emisijos raktą, o skirtumai sureguliuojami tarp ECB ir nacionalinių centrinių bankų;

b)	pakoreguota iš apyvartos išimtų eurų banknotų suma nurašoma iš balanso straipsnio „Banknotai apyvartoje“ į nacionalinių centrinių bankų pelno (nuostolio) ataskaitas;

c)	kiekvienas NCB sudaro atidėjinius, skirtus iš apyvartos išimtiems eurų banknotams, kurie, kaip tikimasi, dar gali būti pakeisti. Atidėjiniai atitinka atitinkamo NCB dalį visoje atidėjinių sumoje, apskaičiuotą naudojant emisijos raktą.

4. Iš apyvartos išimti eurų banknotai, kurie pakeičiami po nurašymo datos, įtraukiami į juos priėmusio NCB apskaitą. Iš apyvartos išimtų eurų banknotų įplaukos bent kartą per metus perskirstomos tarp nacionalinių centrinių bankų taikant emisijos raktą, o skirtumai tarp jų apmokami. Kiekvienas NCB atima proporcinę sumą iš savo atidėjinių arba, jei įplaukos viršija atidėjinius – įtraukia atitinkamas išlaidas į savo pelno (nuostolio) ataskaitą.

5. Valdančioji taryba kasmet peržiūri visą atidėjinių sumą.

7 straipsnis

Panaikinimas

1. Sprendimas ECB/2010/23 panaikinamas.

2. Nuorodos į panaikintąjį sprendimą laikomos nuorodomis į šį sprendimą.

8 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja 2016 m. gruodžio 31 d.

Priimta Frankfurte prie Maino 2016 m. lapkričio 3 d.

ECB Pirmininkas

Mario DRAGHI

(1) 2010 m. lapkričio 25 d. Sprendimas ECB/2010/23 dėl valstybių narių, kurių valiuta yra euro, nacionalinių centrinių bankų pinigų politikos pajamų paskirstymo (OL L 35, 2011 2 9, p. 17).

(2) Žr. IV priedą.

(3) 1998 m. gegužės 3 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 974/98 dėl euro įvedimo (OL L 139, 1998 5 11, p. 1).

(4) 2006 m. liepos 14 d. Gairės ECB/2006/9 dėl tam tikrų pasiruošimų grynųjų pinigų keitimui į eurą bei dėl eurų banknotų ir monetų išankstinio pristatymo bei išankstinio subpristatymo ne euro zonoje (OL L 207, 2006 7 28, p. 39).

(5) 2010 m. gruodžio 13 d. Sprendimas ECB/2010/29 dėl eurų banknotų emisijos (OL L 35, 2011 2 9, p. 26).

(6) 2014 m. gruodžio 15 d. Sprendimas ECB/2014/57 dėl tarpinio Europos Centrinio Banko pajamų paskirstymo (OL L 53, 2015 2 25, p. 24).

(7) 2003 m. kovo 20 d. Sprendimas ECB/2003/4 dėl euro banknotų nominalų, specifikacijų, atkūrimo, keitimo ir išėmimo iš apyvartos (OL L 78, 2003 3 25, p. 16).

(8) 2009 m. liepos 2 d. Sprendimas ECB/2009/16 dėl padengtų obligacijų pirkimo programos įgyvendinimo (OL L 175, 2009 7 4, p. 18).

(9) 2011 m. lapkričio 3 d. Sprendimas ECB/2011/17 dėl antrosios padengtų obligacijų pirkimo programos įgyvendinimo (OL L 297, 2011 11 16, p. 70).

(10) 2015 m. kovo 4 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2015/774 (ECB/2015/10) dėl viešojo sektoriaus vertybinių popierių pirkimo antrinėse rinkose programos (ECB/2015/10) (OL L 121, 2015 5 14, p. 20).

(11) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).

(12) 2014 m. gruodžio 19 d. Europos Centrinio Banko gairės (ES) 2015/510 dėl Eurosistemos pinigų politikos sistemos įgyvendinimo (Bendrųjų dokumentų gairės) (ECB/2014/60) (OL L 91, 2015 4 2, p. 3).

(13) Nurodant Vidurio Europos laiką atsižvelgiama į perėjimą prie Vidurio Europos vasaros laiko.

(14) 2016 m. lapkričio 3 d. Europos Centrinio Banko gairės (ES) 2016/2249 dėl Europos centrinių bankų sistemos apskaitos ir finansinės atskaitomybės teisinio pagrindo (ECB/2016/34) (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 37).

I PRIEDAS

ĮSIPAREIGOJIMŲ BAZĖS STRUKTŪRA

Išskyrus visus kitus punktus, įsipareigojimų bazę sudaro:

Banknotai apyvartoje

Šiame priede grynųjų pinigų keitimo metais kiekvieno prie Eurosistemos prisijungiančio nacionalinio centrinio banko (NCB) „banknotai apyvartoje“:

a)	apima banknotus, kuriuos išleido NCB ir kurie išreikšti jo nacionaline valiuta ir

b)	turi būti mažinami neatlygintų paskolų, susijusių su iš anksto pristatytais eurų banknotais, kurie dar nebuvo debetuoti, vertės dydžiu (suderinto balanso (SB) 6 turto straipsnio dalis).

Po grynųjų pinigų keitimo metų kiekvieno NCB „banknotai apyvartoje“ reiškia eurais išreikštus banknotus ir neapima jokių kitų banknotų.

Jei grynųjų pinigų keitimo diena yra diena, kurią TARGET2 nedirba, NCB įsipareigojimas, atsirandantis iš eurų banknotų, kurie buvo iš anksto pristatyti pagal Gaires ECB/2006/9 ir kurie pateko į apyvartą iki grynųjų pinigų keitimo dienos, yra įsipareigojimų bazės dalis (kaip korespondentinių sąskaitų dalis SB 10.4 įsipareigojimų straipsnyje), kol įsipareigojimas tampa vidinių Eurosistemos įsipareigojimų, atsirandančių iš TARGET2 sandorių, dalimi.

Įsipareigojimai euro zonos kredito įstaigoms eurais, susiję su pinigų politikos operacijomis, įskaitant bet kurį iš šių punktų:

a)	einamąsias sąskaitas, įskaitant privalomųjų atsargų reikalavimus pagal ECBS statuto 19 straipsnio 1 dalį (SB įsipareigojimų 2.1 straipsnis);

b)	indėlių sumas pagal Eurosistemos indėlių galimybę (SB įsipareigojimų 2.2 straipsnis);

c)	terminuotuosius indėlius (SB įsipareigojimų 2.3 straipsnis);

d)	įsipareigojimus, kylančius iš koreguojamųjų grįžtamųjų operacijų (SB įsipareigojimų 2.4 straipsnis);

e)	indėlius, susijusius su įkaito vertės išlaikymo prievole (SB įsipareigojimų 2.5 straipsnis).

3.	Indėlių įsipareigojimai Eurosistemos kitoms sandorio šalims, kurios neįvykdė įsipareigojimų, kurie buvo perklasifikuoti iš SB įsipareigojimų 2.1 straipsnio.

4.	Nacionalinių centrinių bankų vidiniai Eurosistemos įsipareigojimai, susidarantys dėl ECB skolos sertifikatų išleidimo pagal Gairių (ES) 2015/510 (ECB/2014/60) 13 straipsnį (SB 10.2 įsipareigojimų straipsnis).

5.	Grynieji vidiniai Eurosistemos įsipareigojimai dėl eurų banknotų apyvartoje, įskaitant tuos, kurie atsiranda taikant šio sprendimo 4 straipsnį (SB įsipareigojimų 10.3 straipsnio dalis).

6.	Grynieji vidiniai Eurosistemos įsipareigojimai, atsirandantys iš TARGET2 sandorių, atlyginamų orientacine norma (SB 10.4 įsipareigojimų straipsnio dalis).

7.	Iš pinigų politikos įsipareigojimų, kurių terminas yra vieneri metai arba ilgesnis, sukauptos palūkanos, kurias kiekvieno ketvirčio pabaigoje apskaito kiekvienas NCB (SB 12.2 įsipareigojimų straipsnio dalis).

8.	Įsipareigojimai ECB atžvilgiu, atitinkantys pretenziją, susijusią su apsikeitimo sandoriais tarp ECB ir ne Eurosistemos centrinio banko, generuojančią Eurosistemos grynąsias pajamas (nebalansinių įsipareigojimų dalis).

Kiekvieno NCB įsipareigojimų bazės suma apskaičiuojama laikantis suderintų apskaitos principų ir taisyklių, nustatytų Gairėse (ES) 2016/2249 (ECB/2016/34).

II PRIEDAS

ATSKIRTAS TURTAS

Išskyrus visus kitus punktus, atskirtą turtą sudaro:

1.	Skolinimas euro zonos kredito įstaigoms eurais, susijęs su pinigų politikos operacijomis (suderinto balanso (SB) 5 turto straipsnis).

2.	Pinigų politikos tikslais laikomi vertybiniai popieriai (SB 7.1 turto straipsnio dalis).

3.	Vidinės Eurosistemos pretenzijos, atitinkančios užsienio atsargų, išskyrus auksą, pervedimą į ECB, kaip numatyta ECBS statuto 30 straipsnyje (SB 9.2 turto straipsnio dalis).

4.	Grynosios vidinės Eurosistemos pretenzijos dėl eurų banknotų apyvartoje, įskaitant tas, kurios atsiranda taikant šio sprendimo 4 straipsnį (SB turto 9.4 straipsnio dalis).

5.	Grynosios vidinės Eurosistemos pretenzijos, atsirandančios iš TARGET2 sandorių, atlyginamų orientacine palūkanų norma (SB 9.5 turto straipsnio dalis).

Tokia aukso suma, įskaitant pretenzijas dėl ECB pervesto aukso, kad kiekvienas NCB galėtų atskirti savo aukso dalį, atitinkančią jo dalies pasirašyto kapitalo rakte taikymą bendrai visų nacionalinių centrinių bankų atskirto aukso sumai (SB 1 turto straipsnis ir 9.2 turto straipsnio dalis).

Šiame sprendime auksas vertinamas pagal vienos grynos aukso uncijos kainą eurais 2002 m. gruodžio 31 d.

Pretenzijos, atsirandančios iš eurų banknotų, kurie buvo iš anksto pristatyti pagal Gaires ECB/2006/9 ir kurie tuomet pateko į apyvartą iki grynųjų pinigų keitimo dienos (iki grynųjų pinigų keitimo dienos – SB 4.1 turto straipsnio dalis, po to – korespondentinių sąskaitų dalis SB 9.5 turto straipsnyje), bet tik kol tokios pretenzijos tampa vidinių Eurosistemos pretenzijų, kylančių iš TARGET2 sandorių, dalimi.

Likusios pretenzijos, atsirandančios kitoms Eurosistemos sandorio šalims nevykdant įsipareigojimų Eurosistemos kredito operacijų kontekste, ir (arba) finansinis turtas arba pretenzijos (trečiųjų šalių atžvilgiu), perimti nuosavybėn ir (arba) įgyti realizuojant Eurosistemos kredito operacijų kontekste įsipareigojimų nevykdančių kitų Eurosistemos sandorio šalių pateiktą įkaitą, perklasifikuoti iš SB 5 turto straipsnio (SB 11.6 turto straipsnio dalis).

9.	Iš pinigų politikos turto, kurio terminas yra vieneri metai arba ilgesnis, sukauptos palūkanos, kurias ketvirčio pabaigoje apskaito kiekvienas NCB (SB 11.5 turto straipsnio dalis).

10.	Su apsikeitimo sandoriais tarp ECB ir ne Eurosistemos centrinio banko susijusios pretenzijos kitoms euro zonos sandorio šalims, generuojančios Eurosistemos grynąsias pajamas (SB 3.1 turto straipsnio dalis).

Kiekvieno NCB atskirto turto vertė apskaičiuojama laikantis suderintų apskaitos principų ir taisyklių, nustatytų Gairėse (ES) 2016/2249 (ECB/2016/34).

III PRIEDAS

A. Pirmasis nenumatytas patikslinimas

Jei bendras grynųjų pinigų keitimo metais apyvartoje esančių banknotų vertės vidurkis yra mažesnis negu bendras ataskaitiniu laikotarpiu apyvartoje esančių banknotų (įskaitant eurą įsivedusios valstybės narės banknotus nacionaline valiuta, perskaičiuotus į eurus kiekvienos ataskaitinio laikotarpio dienos užsienio valiutos keitimo kursu) vertės vidurkis eurais, „S“ koeficientas, kuris grynųjų pinigų keitimo metams taikomas vadovaujantis 4 straipsnio 1 dalimi, atgaline tvarka mažinamas proporcingai tiek, kiek sumažėja bendras apyvartoje esančių banknotų vidurkis.

Po sumažinimo koeficientas negali būti mažesnis negu 0,8606735. Jei taikoma ši leidžianti nukrypti nuostata, po ketvirtadalį nacionalinių centrinių bankų kompensacinės sumos („C“), taikytinos grynųjų pinigų keitimo metais, sumažinimo pridedama prie kiekvieno NCB kompensacinės sumos, kuri, vadovaujantis 4 straipsnio 1 dalimi, taikoma antraisiais – penktaisiais metais po grynųjų pinigų keitimo metų.

B. Antrasis nenumatytas patikslinimas

Tiems nacionaliniams centriniams bankams, kurių 4 straipsnio 1 dalyje nurodytos kompensacinės sumos sudaro teigiamą skaičių, o į pelno (nuostolio) ataskaitos pajamų straipsnį „Pinigų politikos pajamų grynasis rezultatas“ metų gale įtraukus sumokėtą grynąjį atlygį už vidinius Eurosistemos likučius, susijusius su apyvartoje esančiais banknotais, susidaro grynosios išlaidos, „S“ koeficientas, kuris grynųjų pinigų keitimo metams taikomas vadovaujantis 4 straipsnio 1 dalimi, mažinamas iki tiek, kad būtų išvengta tokios padėties.

Po sumažinimo koeficientas negali būti mažesnis negu 0,8606735. Jei taikoma ši leidžianti nukrypti nuostata, po ketvirtadalį nacionalinių centrinių bankų kompensacinės sumos („C“), taikytinos grynųjų pinigų keitimo metais,sumažinimo pridedama prie kiekvieno NCB kompensacinės sumos, kuri, vadovaujantis 4 straipsnio 1 dalimi, taikoma antraisiais – penktaisiais metais po grynųjų pinigų keitimo metų.

IV PRIEDAS

PANAIKINTAS SPRENDIMAS IR VĖLESNI DALINIAI PAKEITIMAI

Sprendimas ECB/2010/23	OL L 35, 2011 2 9, p. 17
Sprendimas ECB/2011/18	OL L 319, 2011 12 2, p. 116
Sprendimas ECB/2014/24	OL L 117, 2014 6 7, p. 168
Sprendimas ECB/2014/56	OL L 53, 2015 2 25, p. 21
Sprendimas ECB/2015/37	OL L 313, 2015 11 28, p. 42

Į viršų

Pasirinkite eksperimentines funkcijas, kurias norite išbandyti